Kartais būna dienų, kai kažko lauki, bet taip ir nesulauki. Arba lauki ilgai tikėdamasi kažko sulaukti, bet taip ir niekada nesužinai, ko iš tikrųjų laukei. Būna tokių dienų, kai norisi miegoti, nieko daugiau, tik miegoti. Arba garsiai dainuoti. Dainuoti, traukti visa gerkle kokias tik įmanoma dainas. O kartais be proto norisi keliauti. Eiti, bėgti, važiuoti. Nesvarbu kur, svarbu veikti. 'Norėti, reiškia - veikti.' Posakis, kartais be proto mane paveikiantis savo žodžiais. paprastais, bet reiškiančiais gilią mintį.  

Atrodo, diena kaip diena, bet aš noriu kažko. Noriu kažko atpalaiduojančio, kad jausčiausi nuo nieko nepriklausoma. Kad jausčiausi laisva. pastaruoju metu jaučiuosi suvaržyta, suvarstyta. Nauji mokslo metai naikina mane pamažu. Vasarą užsibrėžiau tikslą pasikelti pažymius, mokytis. Aišku, aš mokausi, stengiuosi, bet atrodo, kad nebelieka laiko sau. Arba paprasčiausiai aš be proto tingiu ir nieko neveikiu. Stumiu laiką, nors žinau, kad galėčiau tuo pačiu padaryti namų darbus. mane graužia sąžinė, kad nevykdau savo užsibrėžtų tikslų. Argi to mane mokė knyga ' 6 sprendimai, kuriuos tau teks priimti '? Aš turiu iš jos mokytis. Aš mokausi, bet kartais griebiuosi paskutinio šiaudo, kad tik viską ištrinčiau iš atminties atsipalaiduočiau ir į nieką nekreipčiau dėmesio. Pamažu žlunga visi mano tikslai : mokytis, kurti... Man reikia susiimti, bet, atrodo, lyg tam nebūtų jėgų...

Endi.